Mano kelias į psichologiją nebuvo tiesus – tačiau kiekviena patirtis jame turėjo prasmę ir atvedė ten, kur visada viduje jaučiau esanti.

Dar mokykloje, dvyliktoje klasėje, atliktas profesinis testas atskleidė, kad man artimiausios yra psichologo, socialinio darbuotojo ir sociologo profesijos. Nors tuomet tai pasirodė netikėta, visgi nuo mažens man rūpėjo gilintis į žmones: stebėti, analizuoti, ieškoti atsakymų – kodėl jie elgiasi taip, o ne kitaip, kas lemia jų vidinius pokyčius. Kartu buvau stipri ir matematikoje, tad pasirinkimas studijuoti finansus, o vėliau ekonomiką, atrodė logiškas žingsnis.

Kelerius metus dirbau SEB banko investiciniame draudime, o vėliau – Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, kur konsultavau klientus mokesčių klausimais. Tačiau vis dažniau pastebėdavau, kad pokalbiai pasisuka ne tik apie skaičius – žmonėms labiau reikėjo emocinio palaikymo, saugaus išklausymo, supratimo sunkiu jiems momentu. Tai tapo lūžio tašku, kuris priminė – atėjo laikas grįžti prie to, kas man iš tiesų artima.

Šiandien esu psichologijos magistrantūros studentė ir psichologė asistentė profesinėje mokykloje, dirbanti su paaugliais ir vyresniais mokiniais. Konsultuoju paauglius ir suaugusiuosius, o savo kompetencijas nuolat gilinu įvairiuose mokymuose, seminaruose, dalyvaudama psichologiniuose patyriminiuose užsiėmimuose. Taip pat nuo 2023 m. savanoriauju emocinės paramos organizacijoje „Pagalbos moterims linija“ ir koordinuoju Klaipėdos savanorių, teikiančių emocinę paramą pokalbiais, veiklą. Esu metaforinių asociatyvinių kortelių praktikė, biblioterapijos praktikė, vedu grupinius ir individualius užsiėmimus.

Nuolat skaitau psichologinę literatūrą, domiuosi žmogaus vidiniu pasauliu ir jo raida. Kiekvieną rekomendaciją ar siūlomą praktiką pirmiausia esu patyrusi pati – tikiu, kad tik tai, kas pereita per asmeninę patirtį, gali būti nuoširdu, tikra ir paveiku kitam žmogui.

Nesu baltas popierius, turintis žinių tik iš knygų. Mane lydėjo pakankamai sudėtingi gyvenimo išbandymai nuo vaikystės – netektys, gedulas, ligos. Tokios patirtys gali žmogų palaužti, bet gali ir išmokyti – priimti, suprasti, atleisti, išjausti. Aš pasirinkau mokytis. Mokytis iš džiaugsmo ir skausmo, iš netekčių, iš vidinių kovų, iš žmonių, iš tylos. Visa tai tapo ne tik mano asmenine kelione, bet ir pagrindu, iš kurio šiandien augina savo šaknis mano darbas su žmonėmis.

Būtent todėl šiandien esu čia – pasirengusi išgirsti, suprasti ir eiti kartu, kai to labiausiai reikia.

Kviečiu susitikti – jei ieškote palaikymo, supratimo, erdvės augti.